gyvenimas susideda iš nuotrupų
vien mirtis vientisa lyg
senovinė fotografija
apie poeziją
a
energijos tvermės dėsnis
e
antievoliucinis manifestas
a
– daugiau nebegaliu
ištarė laibakojė blondinė
ir atsisukusi atgal pavirto druskos stulpu
prie bokšto
p
paženklintas
vėju saule krintančiais lapais
skriejančiais žiedais
po nudžiūvusia obelim
kaip bebūtų
k
šventumas išnyko
bet paslaptis liko
laužiant duoną prie
balta staltiese užkloto stalo
prieš žiemą
p
smėlis ir jūra neturi prasmės
kol jų neužkliudo mūsų žvilgsniai
dangus ir žvaigždės neegzistuoja