žiūrėk
Eglės dukra eina per kopas prie jūros
išpažinti savo nuodėmę Jūratei
degantys kuršių laivai ką tik
apie poeziją
a
kartais Baltija buria iš mirusių paukščių kauliukų
k
magiškasis Indijos realizmas
m
mes tik šešėliai
dievų maišalynėje
bet tokie tikri
būna kartais tie rudenys
b
rudenį
tekši sielos į langus
braižant trikampius smėlyje prie Baltijos
b
nemačiau dievo Mona Lisos šypsenoje
neradau po bažnyčios skliautu
prie Traunsee
p
gera
kai kūnas kvepia ežeru
akių rainelėse įsispaudžia kalnai