yra kelių
kuriuos reikia eiti lėtai
milimetras po milimetro
sugeriant į save visas dulkes
apie poeziją
a
šviesos linkui
š
apie meilę jūrai
a
šiame turgaus mieste
jis nieko neparduoda ir
nieko neperka
Venzone
V
prie kryžkelės
stovi miestas praradęs
savo viduramžių svarbą
po tiltu
p
įmerkiu kojas
į skubančią kalnų upę
virstu akmeniu
in riva al lago
i
čia prie ežero
kartais lyja taip
lyg verktų tūkstantis nekaltų mergelių