mes tik šešėliai
dievų maišalynėje
bet tokie tikri
apie poeziją
a
mes tik šešėliai
dievų maišalynėje
bet tokie tikri
rudenį
tekši sielos į langus
nemačiau dievo Mona Lisos šypsenoje
neradau po bažnyčios skliautu
gera
kai kūnas kvepia ežeru
akių rainelėse įsispaudžia kalnai
net
ten kur dangus
įsilieja į jūrą