žiūrėk
Eglės dukra eina per kopas prie jūros
išpažinti savo nuodėmę Jūratei
degantys kuršių laivai ką tik
apie poeziją
a
žiūrėk
Eglės dukra eina per kopas prie jūros
išpažinti savo nuodėmę Jūratei
degantys kuršių laivai ką tik
mes tik šešėliai
dievų maišalynėje
bet tokie tikri
rudenį
tekši sielos į langus
nemačiau dievo Mona Lisos šypsenoje
neradau po bažnyčios skliautu
gera
kai kūnas kvepia ežeru
akių rainelėse įsispaudžia kalnai