1.Dievas įniekina būtį.
2.Įsileisk Dievo absurdą į save.
3.Neieškok akių kontakto su Dievu.
4.Tu esi bedugnė Dievui.
5.Dievas nėra galimos negalimybės klaida.
6.Prisiimk savo Dievo kaltes.
7.Esi Dievo laisvės būtinumas.
8.Esi Dievo laikinumo pagrindas.
9.Atgręžk Dievą į Jį patį.
10.Nevok svetimo Dievo.
11.Kančia Dievą puošia.
ledonešiu per venas nuvilnyja
laukimo paslaptis
bambagyslėm susimezga būtis
į painią raizgalynę užverdama
kelius į saugų pažinimą nebuvimo
– Juk šventa kur švaru. –
prabyla keldamas prie lūpų taurę
per paskutinę vakarienę
sutvinksi homunkulo širdis
ledonešis nusineša pirmumo teisę klysti
pagirdyk mane iš delnų
užrištomis akimis
troškimais iš šulinio vidurnakty
kai akligatviuose budi benamiai
išvesk pro minkštas sutemas
kur drėgnuose virpėjimuose
slepiasi pažinimas
išgersime taurę iki dugno
p a e i l i u i
tu – aš aš – tu
tapsime kūnu
kol su paskutiniu iškvėpimu
virsime žodžiu
(apie būtį)
cinamonas prilimpa prie lūpų
ragavusių uždraustą vaisių
migdolais pakvimpa chaosas
mąstydama apie Niekį
pusiau pasidalina ameba
laiko ratas užstringa
alyvmedžių šlamėjimuose
——
tyla nudažo Niekį spalvotai
ameba išslysta iš Kosmoso gniaužtų
taškas įspaustas tarp
erdvės laiko nebūties
transformacijos metmenys nerūpi
menamam dievui džino butelyje
metamorfozių ištakos
– teleportuok mane, Kainai,
į tašką kuris tapo viskuo
– ŠA. vėlės vėlinasi
Komentaras