skėrys ant žiedo vėl saulę pasitinka negimus rasa
krinta sniegai į atmerktas akis žvelgia dangaus šypsena
vaiko delnas su trupučiu sniego laiko tėkmę sustingdęs
linksta sakuros apsnigtam mėnulyje mylisi sielos
sninga kriauklėje prie tyliai tuščio dangaus meldžiasi sraigės
Komentaras