Ežiukas ir Meškiukas – tikrieji filosofai – jie moka stebėti, stabtelti ir stebėtis
—
&
nebetinkamo dydžio ieškojimai
n
sukasi girnos
prieš byrančią aušrą
traukinių labirintuose
nebetelpa mintys
pro rakto skylutę
smiltys nuo jūros į krantą
nebegrįžta pavasariai
\/ – vėl tylos prašo benamis – \/
tik vaizdas sustingęs tampa tiese į begalybę
kaip keistai kvepia oras po išnirimo
k
kai praplaukia mėnulžuvė dangus pasidengia violetine šiaurės pašvaiste tylos ritmu ima suktis eskimai kartu su siautulingom snaigėm įrėminta begalybė išslysta iš nuotraukos ir pasislepia po žvynu nuogas angelas juodomis pirštinėmis blaškosi po mėnulio jūras ieškodamas įėjimo į penktą dimensiją vienaragiai banguoja visata nuo pradžios iki neišbaigto buvimo labirintuose tik drugys suglaudžia...
Komentaras