po saulės nušvitimo

p

ašaromis laistau delnus
nederlinga čia žemė
ir mana iš dangaus
– nebekrinta –

vakar musonai
atėjo iš pietų
saulė iš šiaurės
tad Niekas čia Amžinai
– nesikeičia –

– iškapstykime
urzgia šuo
– praeities kaulą iš gerklės
– gal taip dabartį pakeisim

nuošliaužom
gyvenimus
užpildom

Apie autorių

barabas

Pridėti komentarą

Temos

Paskutinė tema

Komentaras

Archyvas

Prisijungti