(skiriu mano K.)
kūlvirščia nuo vaivorykštės
per byrančių lapų koridorių
pro žiedlapių sukeltą pūgą
į tėkmę kur dugne
nugludinti akmenys
slepia pradžią
ten pamačiau siluetą
Tos vienintelės
dylant begalybėms
akmenys tampa korėti
siluetas įgauna kontūrus
dar vienai amžinybei
nemigos mūsų pakvimpa jazminais
pievas nukloja boružės
raižydamos erdvę burtažodžiais
tampa tikras žinojimas
apie Mus
