kaip keistai kvepia oras po išnirimo

kai praplaukia mėnulžuvė
dangus pasidengia violetine
šiaurės pašvaiste
tylos ritmu ima suktis eskimai
kartu su siautulingom snaigėm įrėminta
begalybė išslysta iš nuotraukos
ir

pasislepia po žvynu
nuogas angelas juodomis
pirštinėmis

blaškosi po
mėnulio jūras ieškodamas įėjimo
į penktą dimensiją
vienaragiai

banguoja visata nuo pradžios
iki neišbaigto buvimo
labirintuose

tik drugys suglaudžia sparnus
tampa neaprėpiamas chaosui

kuo arčiau išnyra
mėnulžuvė tuo ilgėja tarpai —-
—— tarp Simbolių ——

1 komentaras

  1. O rimo pas tave nerasta? Ne apie Rima Valeiki ar Rima Tumina kalbu..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *