mėnulžuvės tylėjimas po žydinčiomis sakuromis

m

iš bedugnės į bedugnę
per kirmgraužą laike
lyg krioklys įkrinta
švytėjimas

tai mėnulžuvės aura
kvepia cinamonu
kuomet žydi sakuros
o vėjas skriedamas pažeme
skaičiuoja skarabėjus

– niekis tik būdas niekinti būtį –
kužda moiros barstydamos žiedlapius
po Paukščių Taką

mėnulžuvė užmerkia akis
ir niekis ir būtis
telpa joje virsdami
gyvenimais

tūkstančiai sielų Paukščių Take
pakvimpa cinamonu

Apie autorių

barabas

Pridėti komentarą

Temos

Paskutinė tema

Komentaras

Archyvas

Prisijungti