mėnulžuvė išslysta iš
dievo glėbio pasiklausyti
bangavimo apie banginio
meilę obeliai pražydusiai
prieš pat nudžiūnant
ir pavydžius žmones
harpūnais prismeigusius
prie olos įspėjimą
apie varnų chorą šlovinantį
keisčiausias meilės formas
ir apie medūzas įelektrinančias
laiko koridorius iki
Neįžengiamybės
– viskas telpa niekyje bet niekis nėra viskas
įkvepia mėnulžuvė žinojimą
su paskutiniu banginio atodūsiu
—
vysta ruduo po
begalinės sausros
sugrįžta sielų
beprotybė
Jūsų mintys – atskira plotmė, atskiras pasaulis. Jį suprasti galima tik pasitelkiant kitą geometriją, geografiją, biologiją ir kitus mokslus 🙂