Ikaras

I

Ant sudužusio kranto
radau apdegusį sparną.
Nebyliai Karaliaus paklausiau.
– Jis laimingas. – išgirdau
atsakymą garsiai. – Pažiūrėk,
juk saulė kas vakarą
pas jį nusileidžia.

Abu palydėjome Saulę
gelmėn, kur viršūnė
jau laukė.

Apie autorių

barabas

1 komentaras

Temos

Paskutinė tema

Komentaras

Archyvas

Prisijungti