ryto pamokslas

r

nemaitink saulės zuikučių iš rankų
pasisotinę jie tampa piktais šešėliais
ima suktis apie kojas siekdami
atkąsti tavojo kulno

geriau suvyniok siūlus atgal į kamuolį
kad nerastum išėjimo iš
olos labirinto

žinok
jūra grąžina atmintį
bet gramzdina dabartį

ir

niekada neverk prie urnos
ji tik prieangis į atvirybę

ryto rasa panaikina nuodėmės baimę

Apie autorių

barabas

3 komentarų

  • Labai žavi pradžia 🙂

    siekdami
    atkąsti tavojo kulno > užuomina į Aischilo kulną?

    geriau suvyniok siūlus atgal į kamuolį > užuomina į Ariadnės siūlą?

    olos labirinto > užuomina į Platono olos alegoriją ir tą, kuriame gyvena Minotauras?

    Kaip tau būdinga — pabaiga pamatuota:))

  • Perskaičiau šį eilėraštį ir tariau sau: ,,Gerai, taip ir padarysiu.“ Šias eilutes kiekvienas skaitytojas gali priimti asmeniškai sau ir ieškoti jose atsakymo į rūpimą klausimą. Tai ne besvorės eilės – tuo man ir patiko. Beje, minima ola man asocijuojasi su Platono olos alegorija. O ši aliuzija suteikia eilėraščiui papildomo žavesio.

Temos

Paskutinė tema

Komentaras

Archyvas

Prisijungti