mane persekioja

žvilgsniai žmonių
kurių nesutikau

balsai
kurių nespėjau išgirsti

veidai
kurių nepastebėjau

gal todėl visi sutikti žmonės man atrodo jau kažkur matyti?

vis laukiu įkvėpimo apie nieką
apie viską sulaukiu, bet vis užmirštu užrašyti
šypt

šiąnakt sapnavau po daugelio naktų tamsumos
buvo daug spalvų ir mažai siužeto
daug erdvės ir visiškai nebuvo laiko

o paskui tik šypt

rytas

štai taip
o tada mokesčių reformos Donaldas ( bet ne ančiukas ) ir daug visa ko
o kur spalvos?

ech

Kartais atrodo, kad visa prancūzų kinematografija kiaurai persmelkta A. Camus ir G. Bataille – kaltės ir idee fixe jei dievo nėra – tai viskas galima(?).

pro saulėtekius ateina ramybė

pameni kaip vaikystėje
tau sakydavo

— nežiūrėk į šulinį ten slepiasi vėlės

šventai tuo tikėjai
dar ir dabar eidamas pro svirtį
persižegnoji kaskart vis kita ranka
liesdamas danguosna kopiančią saulę
nubrauki nuo dalgio rasą
ir lėtai lėtai
kramtydamas
ką tik nuskintą smilgą
šypsaisi

ir
tau šypsosi
žemė
vėlės
atvira erdvė
galulauky

– – –

žinojimas nevertas nieko kol jo neišjauti