(skiriu A. ir M.) kai šypsotės sėdėdami ant spalvas keičiančių dramblių pasaulis nuščiuvęs stebi kiekvieno akies virptelėjimo iškvepiamą ramybę staiga pasileidžiate straubliu žemyn į apačioje lūkuriuojančią kūdrą tyška bangos nuplaudamos neviltį ir nykumą belieka basomis pasileisti per Paukščių Taką įsikarti į pačią Gyvybės Medžio viršūnę valgyti žemuoges nuo smilgos ir laikyti delne visas...
spalvoto pasaulio prisilietimas iš vidaus
s
Komentaras