šypsosi smuikas
nuščiuvusiems praeiviams
sielų karoliai
***
spalvoto pasaulio prisilietimas iš vidaus
(skiriu A. ir M.) kai šypsotės sėdėdami ant spalvas keičiančių dramblių pasaulis nuščiuvęs stebi kiekvieno akies virptelėjimo iškvepiamą ramybę staiga pasileidžiate straubliu žemyn į apačioje lūkuriuojančią kūdrą tyška bangos nuplaudamos neviltį ir nykumą belieka basomis pasileisti per Paukščių Taką įsikarti į pačią Gyvybės Medžio viršūnę valgyti žemuoges nuo smilgos ir laikyti delne visas...
***
prieblandoj skveras
vien ramybe alsuoja
sustingus būtis
kodas
(skiriu mano K.)
pamenu kai susitikom
perkodavai mano kvėpavimą
o tada tyliai tyliai sėdėjai
sukdama plaukus ant piršto
ir laukei kol pagaliau
išdrįsiu pažvelgti iš kitos mėnulio pusės
išmoksiu atskirti tavo širdies dūžius
išnyks niūrus abejingumas iš mano pulso
—-
ir vis sukai plaukus ant piršto
lyg Ariadnė siūlą
kol vieną dieną
perkodavai mano
gyvenimą
***
senojo miesto
balandžiai spalvas stebi
fontane saulė