Sizifas

Užridenau akmenį į pačią viršūnę.
– O juk Sizifas, – Karalius
pirmas prabilo, – apačioje liko.
– Apačioje liko… –
Nebyliai paliudijo kalnas,
o akmuo skeveldrom
ant delno pažiro.

nudažytas

Pamačiau krentančią žvaigždę
ir sugalvojau norą.

Staiga vaikas tyliai prabilo:
– Ar žinai, kad kiekviena
krentanti žvaigždė,
turi savo norą?..
– Įdomu…
– …kokiais norais, – vaikas nerimo, –
nakties dangus nusidažė?..

Knyga

 

Užvertęs Bibliją
Karalius susimąsto minutėlę.
Pažvelgęs į mane tyliai prabyla
– Žinai, kokia knyga čia?
Papurtau galvą.
– Sąrašas klaidų.
– Žmogaus?
– Ne. Dievo.