Pusto širdyje pavasariais. Protas atsilieka per vieną širdies tvinksnį.
Žiedlapiai byra nuo medžiais aplipusio kalno. Jo papėdėje sėdi japonas, apsigaubęs kimono, ir rašo smėlyje haiku.
Penki skiemenys, dar septyni ir penkiais pabaigia. Tobulas rytas, šviežiai kvepia dažais ką tik nutapytas paveikslas.
Niekur nedings akimirkos palaima. Ją pagavo dailininkas, lyg voratinklį ištempęs voras.
Vėl pusto širdyje…
akimirkos nuojauta
a
