– daugiau nebegaliu
ištarė laibakojė blondinė
ir atsisukusi atgal pavirto druskos stulpu
taip išgelbėdama netikėlį savo vyrą
kuris jau baudėsi atsigręžti
– teesie tavo valia
suburbėjo vyras lyžtelėjo druskos nuo žando
gurkštelėjo Tequila ir linguodamas lyg ką tik
į krantą išlipęs jureivis nukėblino aukštyn
kaire ranka vis vaikydamas
ant peties įkyriai kuždantį angelą
viešpaties keliai nežinomi
bet ar žinomi keliai antiherojų
išstumtų į istorijos paraštes
ir kiek dar skęsime saviplakoj
kol išmoksime skaityti bibliją
kaip beprotybės amžinraštį
Šitas eilėraštis nesukėlė man kraujospūdžio