Kartą Adomas paklausė:
– Kas yra poezija?
Žvilgtelėjau į tekančio vandens dugne pasislėpusius akmenis ir, įkvėpęs samanoto oro, sušnibždėjau:
– Kai lengvai perskaityti žodžiai sunkiai nugula – tai tikroji poezija.
apie poeziją
a
Kartą Adomas paklausė:
– Kas yra poezija?
Žvilgtelėjau į tekančio vandens dugne pasislėpusius akmenis ir, įkvėpęs samanoto oro, sušnibždėjau:
– Kai lengvai perskaityti žodžiai sunkiai nugula – tai tikroji poezija.
Gali būti ir atvirkščiai ((:
atvirkščiai – tai čia kaip?:)
Kai sunkiai perskaityti žodžiai lengvai nugula 🙂 dabar neatsimenu tiksliai, bet maždaug taip Marcinkevičius rašė: „Kad nevilty suklupusio žmogaus nors eilėraštis pasigailėtų.“
Po šitų žodžių į mane buvo atsukta dar viena poezijos pusė 🙂
http://www.youtube.com/watch?v=0xgQ3qPKF58
Pavyzdžiui:) (aišku, žodžiai nesunkūs, bet noriu parodemonstruoti, apie ką kalbu)
Daina graži:)
o su klasikais nedrąsu ginčytis:)
Nedrąsu? Nedrąsu tikėti, kad tau nedrąsu ;D
Kodėl? 🙂
na, klasika yra klasika:)
klasikai tarė svarų žodį
Prisimenu, kai taip sakei 🙂
neįsivaizduoju…. Ko gero tai tas lengvas ūkas virš sunkių žodžių. Kai jį pajunti esant, – tai poezija.