iš dievo ir žmogaus sielomaišos
gimsta sieloganis
nuo pat gimimo jis
braido basas po rasą
šypsosi tylia šypsena
ir laižo medų
dažniausiai gali jį sutikti
smuklėse arba miesto parkelyje
ant suoliuko
rūkantį cigaretes be filtro
geriantį juodą kavą
tirščiais belesinantį kuosas
jis moka užhipnotizuoti upę
sušukuoti jūržolę
iš debesies nulipdyti dramblį
kartais prakalbina dievą
bet dažniausiai žmogų
ir vis klausosi
klausosi
ir klausosi
sielomaišos
istorijų
Nu kaip ir neblogai, tik man atrodo, kad pas tave kai kurie įvaizdžiai pernelyg dažnai kartojasi 🙂 Visokios jūržolės, dievai, varnos, hipnozės.. Ar man vaidenasi? :))
p.s. ir iš kur pas tave ta didžiulė meilės sudurtiniams žodžiams? 🙂 Mėnulžuvė, sieloganis, sielomaiša, jūržolės ir t.t.. 🙂
na, yra temos, kurios traukia labiausiai:) Tai ir stengiuosi jas išsemti iki dugno:)
Sudurtiniai žodžiai labai daugiaplaniai ir įvairiopai interpretuoti juos gali:)
o tu matei mėnulžuvės nuotraukas?:)
ne, o kur aš jas turėjau matyt? 🙂
Dėl tų pasikartojančių temų išsėmimo iki dugno.. manau pastoviems tavo kūrybos sekėjams kyla pavojus įtarti, kad nieko naujo nesistentgi nepasemi, o kasiesi tame pačiame prūde. Bet tau pačiam geriau žinot 😉
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Mola-mola-Lisboa-20051020.jpg
va, čia nebloga nuotrauka:)