kriokliu pliaupiant lietui
nerimsta latakai lyg
benamės dvasios
palangėms nurimus
tik ant vienos
laikrodinė gegutė
rymo
skaičiuoja dardančių
traukinių vagonus
dažnai laiko skaičius
pamiršdama
gyvenimas šiame name
atbulai eina
veidrodžių išlinkimais
vis kreivyn ir kreivyn
nuo realybės tolsta
tik štai kas stebina
žmonės čia laimingi
gyvenimas veidrodžių linkiais… esi teisus.