herakleitiškos gervės

h

visos tylos išsibaigia rudenį
byrant lapams ir gervėms

prisėdu ant upės kranto
šalia Herakleito

– esu vadinasi slenku link Amžinybės nebūties

jis linkteli

– būtis pritvinkus nebūties
ruduo tik grįžtantiems

Apie autorių

barabas

Pridėti komentarą

Temos

Paskutinė tema

Komentaras

Archyvas

Prisijungti