Basas braidau
po laiko duženas
garsiai mąstydamas
– Tyla Jo nesuklijuosiu
o kiekvienas ištartas žodis
tik dar labiau smulkins
Šalikelėj sėdi vaikas
laikydamas spalvotą
laiko šukę
jo prisiminimai apie
nebūtą laiką suteka į delnus
duženų nelieka
