pirmą kartą sutikau mėnulžuvę
laiko kryžkėlėj
kai paklydau tarp
begalės DABAR
momentų
išmokė visus juos
aprėpti vienu kartu
be jokios baimės
išslydom į vieną iš praeities
koridorių pažiūrėti
kaip gimsta pasaulis
ir žemėn nugula grūdas
kaip vaiko delnuos sudega saulė
ir nurausta vyšnios
pamenu vis klausiau
– kodėl smėlio laikrodis netiksi
mėnulžuvė vis atsakydavo
– smėlis nebyra horizontalioje pusiausvyroje
—
tik akmenys dunksi
kai pasiekia dugną