– žinote
( šnabžda mėnulžuvė jūržolių
debesims apraizgiusiems žvaigždes )
– šešėliai nemoka plaukti
– vakar mačiau kaip skendo
šamano šešėlis kartu
nusitemdamas ir kūną
( tylą prislėgia
tamsiosios mėnulio
pusės ilgesys )
– gelmė tik kita kasdienybės pusė
– ten kūnas ir kraujas
– čia duona ir vynas
( rūke gimsta runos iš naujo)
– ribų tirpumas priklauso nuo melancholijos dydžio
—
niekada neglostyk mėnulžuvės
lietui lyjant
Laba diena,
seniai norėjau pasakyti , kad tu mali tą pati mešlą be šiaudų ir nori gauti pomidorus. Rašai kaip apsiputusi kekše iš Kauno baro, susikurei šitą puslapį kad bent kas atkreiptų į tave dėmėsį, nes tu vienišas . Vienišas ir tavęs nieks nesuprantą . O, oho, yra komentarų – jie tave tik guodžia. Kaip draugeli-pakabuka, kad turėti su kuo išsipliurpti vėliau, kaip su vazonu arba veidrodžiu.
Tavo kuryba- nuvalkiota kaip kunigo pamokslai baznycioje del sio amziaus gyvenimo. Kurinai sudaryti pagal banalų algoritmą – apgailetina tavo būtis.
Žodžiu tu nevykėlis, ne tas knygas skaitai.
žiūriu, turi linksmų pasekėjų 😀