nemačiau dievo Mona Lisos šypsenoje
neradau po bažnyčios skliautu
apie poeziją
a
nemačiau dievo Mona Lisos šypsenoje
neradau po bažnyčios skliautu
gera
kai kūnas kvepia ežeru
akių rainelėse įsispaudžia kalnai
net
ten kur dangus
įsilieja į jūrą
kiek į kalną beliptum
vis tiek
per toli dangus
ir per arti žemė
bet
esant čia gali
gliaudo riešutus Dzeusas
nukaręs kojas per pasaulio kraštą