laikas nublukina
tuščių akiduobių žvilgsnį
iš rūko belieka
apie poeziją
a
laikas nublukina
tuščių akiduobių žvilgsnį
iš rūko belieka
o šventas šventas naivume
tikintis viena tiesa
pro lapų sukeltą vėją
į prisiminimų lygiadienį
bažnyčios bokštas į saulę sukasi
sušildyti išbalusius stabus
keista procesija iškrikusi ant kalno
mes vizualinis eksperimentas
virtualybės paklaida