visos tylos išsibaigia rudenį
byrant lapams ir gervėms
apie poeziją
a
visos tylos išsibaigia rudenį
byrant lapams ir gervėms
kartais sapnuoju eilėraščius
kelių žodžių sakinių ar šešėlių
kartais tikrus lyg
esu migla
uždengusi bažnyčios bokštus
tas šiurpas
vis sapnuoju ją
brendančią per smėlį
visų Žalčių pramotę
ašarų nemačiusiomis akimis
žvelgiančią į saulę
Kažkur interneto platybėse užmačiau klausimą – kas yra siela?