Pokalbis su personažu

P

– Žinai, Karlsonai, kartais lyja akimirkomis,
( Tu linkteli galvą. )
kurias uždarome į stiklainius
( Šypsaisi. )
ir jos virsta prisiminimais.
( Žvelgi į uogienę ant stalo. )
– Tai juk atviras pasityčiojimas iš gyvenimo!
( Krūpteli nuo pakelto balso. )
– Nes Čia ir Dabar ribos išsiplečia,
( Trukteli pečiais. )
geriausiu atveju iki Vakar.
( Svajingai suburzgia motoriukas. )
– Šitaip uždarom duris į Rytoj’ų.
( Atveri duris į kitą kambarį. )
– Vis tik stiklainiai reikalingi,
( Pakabini šaukštą uogienės. )
ypač šaltomis žiemomis.
( Išsitrauki vilnones kojines. )
– Gaila, kad kartais lyja akimirkomis…
( Pastatai arbatos puodelį prieš mane. )

– Žinai, Mažyli, per atodrėkius
( Trukteliu pečiais. )
stiklainiai tampa slidūs.
( Pakabinu šaukštą uogienės. )
– Bet gal kitą žiemą nebesnigs pavasariais.
( Gurkšteliu arbatos. )

Apie autorių

barabas

Pridėti komentarą

Temos

Paskutinė tema

Komentaras

Archyvas

Prisijungti