mačiau kaip plyšus tinklams
bitės nebegrįžta į avilius
nes koriuose įsitaisiusios medūzos
įelektrina saulę iki
mėnulio blyškumo
dar žinau kad po pilnaties
į tinklus įsipainioja baronas ant sviedinio
arba žaliaakis gremlinas
arba dar kažkas ko
nebemoku įvardinti
tuomet mes karpome uodegas žuvims
ir dėliojame iš jų vitražus
o kiekvienam atvykstančiam
prilipdom prie kaktos
po žvynelį
—
ir tuomet kai pro akis ima byrėti visos konstantos
o pi pagaliau priartėja prie pabaigos
štai tada
piligrimai virsta žvejais
tam kad sapnuotų tinkluose besisupančią jūrą
Iš tikro toks miunhauzeniškas, kad net žvynelį ant kaktos pajutau 🙂
Patiko, tu moki kurti nuotaikas.