posparnių šnarėjimo lyrika

p

(skiriu mano K.)

kūlvirščia nuo vaivorykštės
per byrančių lapų koridorių
pro žiedlapių sukeltą pūgą
į tėkmę kur dugne
nugludinti akmenys
slepia pradžią

ten pamačiau siluetą
Tos vienintelės

dylant begalybėms
akmenys tampa korėti
siluetas įgauna kontūrus
dar vienai amžinybei
nemigos mūsų pakvimpa jazminais
pievas nukloja boružės
raižydamos erdvę burtažodžiais

tampa tikras žinojimas
apie Mus

Apie autorių

barabas

Pridėti komentarą

Temos

Paskutinė tema

Komentaras

Archyvas

Prisijungti