– Primink vėliau mano nuodėmes, Dieve,
kai sėdėsiu prie lygaus ežero
ant kranto svajodamas
apie audringas jūras.
– Primink man vėliau seifo kodą,
kur surūšiuoti mano darbai,
tie, kurių nesugebėjau, nenorėjau
ar pamiršau atlikti.
– Primink man vėliau pažadus,
kuriuos sulaužiau vien tam,
kad pažiūrėčiau kas bus,
jei pabusiu ryte.
– Primink man vėliau baimes,
kurias slėpiau, branginau bei
brandinau, bet iš kurių taip
ir neišaugau.
– Prisimink mane vėliau, Dieve,
kai bus per vėlu malonei,
bet vis tiek prisimink, nors trumpam.
Nors vienai Amžinybei.
