– aš esu beviltiškas dievas
ištari be šypsenos veide
žvelgiu į katės pėdutes ant
smėliu apibarstyto sniego
– kvėpuoti rūgštim lengviau jei nesi įkvėpęs oro
skelbia pranašas savo 121 pamokymą
pakeliu galvą į juodąją skylę
iš kurios žvelgia tūkstančiai tūkstančių nuopolio akių
tu krūpteli lyg antausį gavęs
– ar viskas gerai
sukranksi dvylika tavo sūnų virsdami juodvarniais
po tylos kupolu išgirstu prisipažinimą
– Jėzus – mano vienintelė dukra
– nė vienas sūnus nepajėgė pakelti TO kryžiaus
—-
amžino įšalo žemėje merdi beviltiškas dievas
