nurimo šurmulys
neliko nieko
net dulkes užpūtė
piktas rytys
vėl Viskas iš Pradžių
renku žingsnius
suklupusių
dėliodamas jais
taką į save
vėl aistrą dalinu
kad nuodėmę pažinę
po pasmerktos nakties
sugrįžtų į mane
vėl Pabaiga
nors ką tik
patekėjo
džiaugsmas
