rudens elegija

r

bažnyčios bokštas į saulę sukasi
sušildyti išbalusius stabus
keista procesija iškrikusi ant kalno

lyg valkatos
lyg šokantys dievai
o gal ruduo

be rašalo ir be prasmės
kaip visada
ne vietoj ne laiku ir per trumpai

mes gimstame stabais
bet kartais
kartais būnam žmonės

be rašalo ir be prasmes
be metafizinės reikšmės

tiesiog gyvenam

Apie autorių

barabas

Pridėti komentarą

Temos

Paskutinė tema

Komentaras

Archyvas

Prisijungti