krinta sniegai į
atmerktas akis žvelgia
dangaus šypsena
—
&
—
&
vaiko delnas su
trupučiu sniego laiko
tėkmę sustingdęs
—
&
linksta sakuros
apsnigtam mėnulyje
mylisi sielos
—
&
sninga kriauklėje
prie tyliai tuščio dangaus
meldžiasi sraigės
—
&
per sniegą brendu
link vakaro sonatos
nuslydo būtis
Komentaras