šventumas išnyko
bet paslaptis liko
laužiant duoną prie
balta staltiese užkloto stalo
kaip bebūtų
k
prieš žiemą
p
smėlis ir jūra neturi prasmės
kol jų neužkliudo mūsų žvilgsniai
dangus ir žvaigždės neegzistuoja
juoda/balta
j
dėlioju iš debesų hieroglifus
lyg mailius akmenukus upelio dugne
ar prieblandoje ragana taro kortas
šviesos linkui
š
yra kelių
kuriuos reikia eiti lėtai
milimetras po milimetro
sugeriant į save visas dulkes
apie meilę jūrai
a
šiame turgaus mieste
jis nieko neparduoda ir
nieko neperka
Komentaras