Temabūsenos

aš pernykštis lapas
ankstyvą pavasarį pagautas
sūkurio kylu ir kylu ir
štai dar viena diena
be pirminio skaičiaus
bet vienaląsčio apvalkale

smėlio laikrodis tuščias
tai tik aidas atsimušęs nuo dugno
laiko nėra laiko nėra

vis norisi
vis traukia
rašyt apie jūrą

žinau
kad dievo nėra
bet kartais

sapnavau kad sapnuoju save
ir staiga pabundu bet ne aš
kitas virpina niekio stygas
prie užakusios laiko bedugnės
o tada susapnuoja mane
žalsvas angelas garbanotais plaukais
atmerktom akim rauda žalčio
mirę kariai už suirusio kryžiaus ant kalno
— kol tu gyvas — kužda žalčio žmona — niekada nepabusi
—
tyli girnos kai grūdas į žemę įkrinta