žiūrėk
Eglės dukra eina per kopas prie jūros
išpažinti savo nuodėmę Jūratei
degantys kuršių laivai ką tik
kartais Baltija buria iš mirusių paukščių kauliukų
k
žiūrėk
Eglės dukra eina per kopas prie jūros
išpažinti savo nuodėmę Jūratei
degantys kuršių laivai ką tik
mes tik šešėliai
dievų maišalynėje
bet tokie tikri
rudenį
tekši sielos į langus
gera
kai kūnas kvepia ežeru
akių rainelėse įsispaudžia kalnai
net
ten kur dangus
įsilieja į jūrą
Komentaras