Temabūsenos

kai malūnas išgąsdina vėją

k

sapnavau kad sapnuoju save
ir staiga pabundu bet ne aš
kitas virpina niekio stygas
prie užakusios laiko bedugnės
o tada susapnuoja mane
žalsvas angelas garbanotais plaukais
atmerktom akim rauda žalčio
mirę kariai už suirusio kryžiaus ant kalno
— kol tu gyvas — kužda žalčio žmona — niekada nepabusi

tyli girnos kai grūdas į žemę įkrinta

truputį per maža erdvės dabarty

t

prie šulinio sugirgžda svirtis įmerkiame kojas į ūką ar miglą į rasą ar sąmone slystantį sapną prie šulinio sugirgžda svirtis kaistančiais skruostais laikydami rankoj teptuką vis klausom kaip groja cikados o orui įkaitus nuspalvinam muziką prie šulinio sugirgžda svirtis nurimusios vėlės išeina prakalbinti kvietį ir rugį ir žemę gruoblėtą už dylančio slenksčio – – – prie...

pro užutekius smelkiasi musės pliumt

p

pliumpt
į vandenį laumžirgis
nuo kranto pasuko į kitą pusę permatoma valtis
kartais nemiega tik dugną slegiantys akmenys
bet jau
nebeilgai
nebeilgai
nebeilgu
– – –
tik vieną vienintelį kartą aš paklausiau
— Į kurią pusę tolsta sielos kai spalvos praryja lapus?
ir
pliumt
į vandenį paskui laumžirgį
paskui valtį
kurios negali pamatyti
nematyt negali

Temos

Paskutinė tema

Komentaras

Archyvas

Prisijungti