Temabūsenos

mes tik šešėliai
dievų maišalynėje
bet tokie tikri

rudenį
tekši sielos į langus

gera
kai kūnas kvepia ežeru
akių rainelėse įsispaudžia kalnai

net
ten kur dangus
įsilieja į jūrą

kiek į kalną beliptum
vis tiek
per toli dangus
ir per arti žemė
bet
esant čia gali