Temabūsenos

truputį per maža erdvės dabarty

t

prie šulinio sugirgžda svirtis įmerkiame kojas į ūką ar miglą į rasą ar sąmone slystantį sapną prie šulinio sugirgžda svirtis kaistančiais skruostais laikydami rankoj teptuką vis klausom kaip groja cikados o orui įkaitus nuspalvinam muziką prie šulinio sugirgžda svirtis nurimusios vėlės išeina prakalbinti kvietį ir rugį ir žemę gruoblėtą už dylančio slenksčio – – – prie...

pro užutekius smelkiasi musės pliumt

p

pliumpt
į vandenį laumžirgis
nuo kranto pasuko į kitą pusę permatoma valtis
kartais nemiega tik dugną slegiantys akmenys
bet jau
nebeilgai
nebeilgai
nebeilgu
– – –
tik vieną vienintelį kartą aš paklausiau
— Į kurią pusę tolsta sielos kai spalvos praryja lapus?
ir
pliumt
į vandenį paskui laumžirgį
paskui valtį
kurios negali pamatyti
nematyt negali

kartais 25 kadras būna

k

kaip šiltai kuosos stebi iš dangaus byrantį keistą sniegą nepasiduodantį gravitacijai viskas sulėtėja iki amžinybės per vieną įkvėpimą nedalomai nelieka intarpų užpildytų žinojimu tikėjimu nuojautomis mes tiesiog žvelgiame į tašką iš kurio išėjome nepadalinti pasaulis tampa plokščias o tada kažkas išlanksto origami arba haiku arba ——— —- mūsų žvilgsniai nepasiduoda...

jūreiviai nenešioja lietpalčių

j

ei
poete
rašyk apie lietpalčius
dar apie žmones
nemigas ir arbatos kvapus
balas didžiules po langais
už langų
rašyk ir apie sunkius
aulinius batus
kurie nutrina kojas
o tada taip skauda skauda
taip velniškai skauda
tik jau nebe kojas
arba tiesiog rašyk
apie garsą
kai lietus paliečia
spalvotų lietpalčių paviršių

tik žinok
poete
jūroje niekada nelyja
tai dangus išlaša
į ištakas

Temos

Paskutinė tema

Komentaras

Archyvas

Prisijungti