Temabūsenos

prie kryžkelės
stovi miestas praradęs
savo viduramžių svarbą

įmerkiu kojas
į skubančią kalnų upę
virstu akmeniu

čia prie ežero
kartais lyja taip
lyg verktų tūkstantis nekaltų mergelių

ar matei kada šokantį dievą
mieste po fantasmagoriškai šviečiančiom
neoninėm lempom

žiūrėk
Eglės dukra eina per kopas prie jūros
išpažinti savo nuodėmę Jūratei
degantys kuršių laivai ką tik