truputį per maža erdvės dabarty

t

prie šulinio
sugirgžda svirtis įmerkiame
kojas į ūką ar miglą
į rasą ar sąmone slystantį sapną
prie šulinio

sugirgžda svirtis kaistančiais
skruostais laikydami rankoj
teptuką vis klausom kaip groja
cikados o orui įkaitus
nuspalvinam muziką

prie šulinio
sugirgžda svirtis nurimusios
vėlės išeina prakalbinti
kvietį ir rugį ir žemę
gruoblėtą už dylančio slenksčio

– – –

prie girgždančios svirties
čia ir dabar gyvenu bet gal
truputėlį atgal

Apie autorių

barabas

Pridėti komentarą

Temos

Paskutinė tema

Komentaras

Archyvas

Prisijungti