(skiriu mano K.)
vis matuoju
tavo tylėjimo gelmes
ir stebiuosi kiek
daug telpa bugenvilijų
žydėjime
pamenu
kai persiritom per
kryžkelių kalną
jo papėdėje užkasėm
po burtažodį
o tada įslydom
į sapną kurti
kitos tikrovės
ten sulaužei savo
tylėjimo įžadus
– kiekviena tyla tęsiasi amžinybę jei jos niekas negirdi
—
dūžta šiaurės pašvaistė
į begalybę žiedlapių
Ave vita
