voratinklio gija ir undinė

v

laikas nublukina
tuščių akiduobių žvilgsnį
iš rūko belieka

tik trupiniai
tik dulkės ant
prisiminimų lentynos

brendu per mirusių lapų plokštikalnį

ir žinau

pavasario nebesulauks
nei viena mintis nei sapnas
anei voratinklio gija įpinta į begalybę

šukuoja plaukus undinė
prie upės prie kūdros prie balos
tekšt batuota koja per vaizdą
ir nebėr
o
buvo
žuvo
puvo
o
kas atsakys

Apie autorių

barabas

Pridėti komentarą

Temos

Paskutinė tema

Komentaras

Archyvas

Prisijungti