vos priglaudė skruostą
prie kalno tyli naktis
ir vėl rytas
tingiai lenda saulė
iš po debesies
bažnyčios varpai susilieja
su karvių skambaliukais
sukaupti kilometrai nusėda
klubuose ir blauzdose
bet triumfuoja dvasia
protas vėl lyg
tabula rasa
ačiū kalnams už dar vieną
tykią naktį
Vienas prastesnių eilėraščių rimavimo prasme, kuriuos teko čia skaityti. Nėra skyrybos, žodžiai nesirimuoja, pasirinkti tik dėl pačios eilėraščio prasmės. Kritikuoti eilėraščio prasmės nedrįsčiau, nors panašaus pobūdžio kūrinį rastum devintos klasės lietuvių kalbos ir literatūros vadovėlyje.