esam nes mus sapnuoja vėlės
norėčiau kad jos nepabustų bet
kiekvieną vakarą einam prie jūros
žvelgdami į tolį ieškome burės
skardis toks atviras kad
lengviau pasiekti dangų nei dugną
esam prispausti prigimtinės kaltės
todėl kiekvieną dieną turim atsiprašyti už tai ko nepadarėme
– atleiskit kad sapnuojate
—
vėlės nenori pabusti bet
sapnuoti pavargo
šiame prie nieko nenoriu kibti. Labai patiko.