tik užmigau
stiklinio
kalno
papėdėje
ant šarvu
apsitaisiusios
žemės
kai vakaro
rūkas
atėjo nuo
pernai
išdžiūvusios
jūros
kur karas
prasideda
bet kalavijų
niekas neranda
atnašauju taiką
a
tik užmigau
stiklinio
kalno
papėdėje
ant šarvu
apsitaisiusios
žemės
kai vakaro
rūkas
atėjo nuo
pernai
išdžiūvusios
jūros
kur karas
prasideda
bet kalavijų
niekas neranda
