dažome ryškiai
tvoras namų sienas
mašinas ir kitą inventorių
nelieka spalvų
dorybėms patepti
ydomis pridengiame
savo nenorą
laimingai gyventi
verkiame nuotaiką
depresijų lietui
atidavę
tik pastelinis ruduo
savo šypsena
gydo
ne mus
bet save
savimi
mes jau
nebepagydomi
