šilta tyla
apsigaubęs bokštas
nedrįsta skelbti
vidurdienio
per aikštę
miražu virtę
skrieja lapai
žvilgsnio užkliudyti
pabyra po
spurdantį miestą
tai ruduo
mozaikas dėlioja
tik mes
nenorime to
pastebėti
savo melancholijoj
paskendę
šventa tyla
apsigaubiam
