be tabu be ribų be namų
triskart prakeiktas
triskart numiręs
ir vienąkart prikeltas
žvelgi į pasaulį žemyn galva
pro užvertus vokus
trys vėjo kryptys tau žinomos
tik vienos niekaip nepagauni
tad kiekvieną naktį
vis tolyn nuo savęs
vis tolyn nuo savo
pirmosios nuodėmės
į klaidų labirintų rezginį
kur net Ariadnės siūlas
virsta klaikia gorgonės šypsena
– Tik nevirsk rašalu
ant popieriaus lapo, Odisėjau. –
maldauja dievai.
– Tik netapk sausros pranašu,
kai taip ištroškę esam, –
antrina deivės.
tykiai įsitempia burė
per jūrą nauja brydė nusitiesia
be tabu be ribų be namų
