Vėlinių žvakėm
brolių dvylika virto
naktigonė vėl
—
&
—
&
dangaus properšoj
gervės takus išmindė
pražilęs ruduo
—
&
vidury ūko
dievo akis apako
gervės nutilo
—
&
sauja kaštonų
žvanga pasaulio ausy
rožančiai tyli
—
&
nuo medžių stogų
ruduo drugius nuvaikė
beveik vėlinės
Komentaras