mėnulžuvė apgaubė mano kojas kol per dievo petį žvelgiau į juodąją skylę žinote aš bijau nakties bet niekinu dieną kaskart naujai užgimęs vis ilgiau atsimenu violetinę šviesą vakar išplukdžiau Nojų per užakusią jūrą tylėjom ilgai žvelgdami į subliuškusią burę o kai užkaukė saulės vėjas perkepusios lūpos sukuždėjo – tvanas logikos o ne tikėjimo trūkumas —- byrant civilizacijoms...
mėnulžuvės gimimas
m
Komentaras