TemaNuotrupos

Susirangiau homunkulu į retortus.
Ištrauk, jei pajėgsi, Karstadirbį!
—
duobės anka.

iš Alfos atėmę Omegą
niekada negausit nulio
nes
prie Omegos pridėję Alfą
turėsit tik tarpą
skaičių skalėje
bet ne apie tai aš —–
norėčiau
kad žinotumėt
šiąnakt kažkur
niekio žemėje
lis vektoriais
ant nemiegančio
miesto
ir dar
iš retortos gelmių
griaudės juokas
kils aukštyn
cigarečių kaitra
visata nemiegos
—
prašau tik
nedekit šviesos
kol varvės kava
nakties glėbin

mačiau kaip suplėšei
laišką iš butelio
ardei sakinius
skaldei žodžius
lydei raides
beprasmes skiautes
atidavei upės tėkmei
merdinčioj girioj
uždėjai antkaklį
plunksnai
nuo tada ir aš
tik beprasmė skiautė
be raidžių
be žodžių be
—
bunda kentaurai
garbingai numirti
vėl
aukos
feniksui

ir žodis tapo kūnu
—-
aš esu Dievo sūnus
aš esu Dievo
aš esu
aš
—
tik pliušinis meškiukas
neturintis virvučių už
kurių būčiau tampomas

Ar girdėjote kada vaiko tariamą myliu? Jo myliu platesnis nei suaugusio.