nebesapnuoju eilėraščių
—
&
nebesapnuoju eilėraščių
turputį tuščia
vaizdais mąstome greičiau nei žodžiais…todėl kino atsiradimas buvo neišvengiamas
kaip šiltai kuosos stebi iš dangaus byrantį keistą sniegą nepasiduodantį gravitacijai viskas sulėtėja iki amžinybės per vieną įkvėpimą nedalomai nelieka intarpų užpildytų žinojimu tikėjimu nuojautomis mes tiesiog žvelgiame į tašką iš kurio išėjome nepadalinti pasaulis tampa plokščias o tada kažkas išlanksto origami arba haiku arba ——— —- mūsų žvilgsniai nepasiduoda...
mano galva – minčių kapinynas
Komentaras